Nežinote kokia šildymo sistema Jums tinka labiausiai? Kas geriau dujinis kondensacinis katilas ar šilumos siurblys? Ar geriau kieto kuro katilas kurį reikia kūrenti kiekvieną dieną, ar granulinis katilas su kuriuo į katilinę užsukti reikės tik kartą per savaitę ? Kas geriau radiatoriai ar grindinis šildymas? Kokie jų skirtumai? Šie ir dar begalės klausimų kyla daugeliui žmonių nesusidūrusių su šildymo sistemų pasirinkimu. Gyvenant Lietuvoje, kur šildymo sezonas trunka daugiau nei pusę metų, ir kuris sudaro nemažą gyventojų išlaidų dalį, ypatingai svarbu pasirinkti tinkamiausią šildymo būdą. Statomam, renovuojamam ar remontuojamam namui, renkantis šildymo būdą būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: numatomos sistemos įsigijimo ir įdiegimo išlaidas, naudojimo patogumą (vietą, dažnumą), katilinės plotą, pageidaujamą komfortą (nuotolinio valdymo galimybės, WiFi). Visos šildymo sistemos yra geros, tik vienos priklausomai nuo Jūsų norų ir galimybių turi daugiau pliusų, o kitos – minusų. Vienoms reikia didesnių pradinių investicijų, kitoms didesnių mėnesinių išlaidų, daugiau ar mažiau priežiūros.
Kieto kuro šildymas
Nuo senų laikų išlikęs ir kol kas vienas pigiausių šildymo būdų – kieto kuro, malkų. O kartais, kai iki sklypo nėra atvestos visos komunikacijos, kieto kuro katilas lieka vienintelis pasirinkimas. Svarbu įsivertinti namo šilumos poreikius ir kokios bus atsargos karšto vandens ruošimui. Žiemos metu kieto kuro katilai reikalaus būti užkurti net 2 – 3 kartus per parą. Įsirengus akumuliacines talpas, kurios naudojamos su kieto kuro katilais ir skirtos šilumos pertekliui šildymo sistemoje sukaupti, o esant trūkumui – atiduoti į šilumos sistemą, bei automatiką, kūrenimo dažnumas gali sumažėti iki 1 karto per dvi paras.
Granulinis šildymas
Granulinis katilas – vienas iš populiariausių šildymo būdų, rekonstruojant seną šildymo sistemą ar įrengiant naują. Aukštas granulinio katilo naudingumo koeficientas padeda sumažinti išlaidas šildymui. Automatizuotas kuro padavimas ir uždegimas, automatinis šilumokaičio bei degiklio valymas – tai darbai kurių jums nebereikės nuolat daryti. Granulinis katilas į katilinę kvies vidutiniškai kartą per savaitę, o priklausomai nuo turimos talpos – gali reikėti užeiti tik kartą per mėnesį. Granuliniai katilai turi šiuolaikinę valdymo automatiką, kuri suteikia galimybę daugumą katilų valdyti per atstumą naudojant kompiuterį ar telefoną, kurie turi interneto ryšį.
Joninio šildymo sistema
Prie labiau įprastinių šildymo būdų šiandien atsiranda vis daugiau naujovių, kurias noriai renkasi namų savininkai. Joninio šildymo katilų veikimas yra jonizacijos principu. Kai katile juda ir sąveikauja elektronai, sistemoje esantis specialus skystis išskiria šilumą. Joninio katilo sistemoje naudojamas skystis ypatingas tuo, kad neužšąla iki -20 ºC , yra neagresyvus, nekenkia sveikatai, saugo sistemą nuo druskų, kalkių, rūdžių ir apnašų. Joninė šildymo sistema neskleidžia jokio kvapo, ją galima naudoti tiek grindims, tiek radiatoriams arba derinti abu šildymo būdus.
Skysto kuro šildymo sistema
Renkantis skysto kuro šildymo sistemą, privačių namų gyventojai ar juridiniai asmenys, dėl šildymui skirto dyzelino, turi kreiptis į valstybinę mokesčių inspekciją, akcizų administravimo skyrių. Tokiu būdu leidimas žymėtam kurui išduodamas vieneriems metams. Skysto kuro šildymo sistema nėra iš pigiausių, bet už patogumą tenka susimokėti. Jeigu dujotiekis toli, šilumos siurblys oras – vanduo per brangiai eksploatuojamas, o gruntas – vanduo per brangu, tuomet labiausiai rekomenduojamas skysto kuro šildymas. Tam reikalinga katilinė, kurioje bus skysto kuro katilas, talpa. Sistema visiškai automatizuota, o modernūs katilai reguliuoja šilumą pagal nustatytą temperatūrą.
Dujinis šildymas
Dujinis katilas specialios priežiūros nereikalauja, tai – visiškai automatizuota sistema. Dujinį šildymą gali rinktis tokių namų savininkai, kur yra atvestos gamtinės dujos. Šiuolaikiniai dujiniai kondensaciniai katilai gamtines dujas verčia ne tik į šilumą, bet ir prisideda prie aplinkos bei klimato apsaugos. Dujiniai katilai gali būti montuojami ir gyvenamojoje patalpoje dėl savo tylaus veikimo ir gražaus dizaino.
Elektrinio šildymo sistema
Pasirinkus elektrinį šildymą, jo įrengimui nereikės nei katilinės, nei dūmtraukio ir negirdėsite jokio papildomo triukšmo. Tačiau dingus elektrai, nebus šildomos patalpos, o prišildytos greitai atvės. Elektrinis katilas gali būti naudojamas kaip pagrindinis arba papildomas energijos šaltinis. Galima pasirinkti šildomas grindis ar specialius elektrinius radiatorius, tačiau lyginant su visais kitais šildymais, tai daugiausiai mėnesinių išlaidų reikalaujanti šildymo sistema.
Geoterminis šildymas
Geoterminis šildymas – modernus ir ekologiškas pasirinkimas, naudojantis Žemės gelmių šilumą. Nors ir reikalinga didelė pradinė investicija, geoterminio šildymo naujovė greitai populiarėja šalyje. Tokio šildymo būdo principą sudaro šilumos siurblys, kurio dėka NEMOKAMAI paimama šiluma iš aplinkos: grunto, gruntinio vandens ar oro. Šilumos siurblys naudoja dirvoje ar vandenyje natūraliai susikaupusią šilumą.
Norint įsirengti geoterminį šildymą, reikia atsižvelgti į keletą faktorių: kokia bus šildymo sistema; ar pakanka žemės ploto šilumos kolektoriui įrengti; ar bus rezervinis katilas; ar gruntiniai vandenys yra giliai. Šioje vietoje šilumos siurbliai ir grindinis šildymas gali būti itin efektyvūs.
Šilumos siurbliai
Tai įrenginiai, kurie išgauna sukauptą šiluminę energiją iš oro, vandens ar grunto ir perduoda į gyvenamąsias patalpas grindiniam bei radiatoriniam šildymui ir buitinio vandens ruošimui. Šilumos siurbliai, panaudodami elektros energiją, freono pagalba perkelia šiluminę lauko (aplinkos) energiją į patalpų vidų. Priklausomai nuo to iš kur imama energija, šilumos siurbliai būna: oras – oras, oras – vanduo, vanduo – vanduo, gruntas – vanduo. Karštomis vasaros dienomis šilumos siurblys atlieka ir vėsinimo funkciją (kaip oro kondicionierius). Tai ekonomiška ir ekologiška šildymo sistema.
Radiatorinio šildymo sistema
Tai labiausiai paplitęs šildymo būdas, veikiantis prie aukštesnių šildymo sistemos temperatūrų. Katilas pašildo vandenį ar termofikatą tada vamzdynais juda prie radiatoriaus ir taip spinduliuoja šilumą. Radiatoriai gali būti: plieniniai, aliumininiai bei ketiniai. Sumontavus papildomus priedus, radiatorinis šildymas gali būti reguliuojamas su kambario termostatais, kurie leidžia nustatyti norimą temperatūrą patalpose.
Grindinis šildymas
Šiandien vis dažniau radiatorinį šildymą pakeičianti šildymo sistema. Temperatūra šildomoms grindims yra žemesnė nei tiekiama į radiatorius, taip sumažinant išlaidas. Tolygus temperatūros pasiskirstymas, didesnis komfortas, daugiau erdvės formuojant interjerą atsisakius radiatorių. Grindys gali būti šildomos vandeniu arba elektra. Elektra šildomų grindų sistema bus brangesnė, o dingus elektrai dings ir šiluma.
Nepamirškite:
Pagal savo poreikius ir galimybes pasirinkus šildymo sistemą, būtina teisinga jos priežiūra. Kiekviena sistema dėvisi, kaupiasi nuosėdos, rūdys, šlakuojasi, bėgant metams vis daugiau sunaudojama energijos. Patikimas gamintojas ir suteikiamos garantijos padės išvengti didelių piniginių išlaidų, o šaltą žiemos dieną neliksite be šilumos ir karšto vandens.